http://i59.tinypic.com/25ja8pf.jpg

well..

Mintyse galvoji ''pasiilgau'' bet istikruju nezinai ko.Turetum pasiilgt tam tikro zmogaus,kaip ir priimtina bet nezinai ar istikruju butent jo pasiilgai.Galbut.Galbut tiesiog tam tikru kartu isgyventu akimirku tam tikru isgirstu zodziu bet argi jie yra viskas,kas sudaro zmogaus asmenybe argi to uztenka kad galetum sakyti jog pasiilgai butent zmogaus,jo viso.
mane uzknisa ir idomu kiek visa tai tesis gyvenime.tas kad tarsi turi tuos artimus zmones bendrauji lyg ir vadini geriausiais bet supranti kad nepazisti ju tiapkaip noretum istikruju.neuztenka vien tos smagiosios dalies.kartais kai uzeina tas emociju ir siaip galvojimo apie gyvenima,egzistencine prasme etapelis (nezinau geri jie ar blogi,turbut geri tik tiek kad jaustis blogai privercia) visi artimiausi zmones( nu negaliu pasigirt ju gausa bet still) atrodo tokie pavirsutiniski ir tusti,tarsi neturetu tos jautriosios emociju,savo nuomones apie gyvenima,perspektyvu,paslapciu ir giliu minciu puses,kuria bent jau as tai turiu tikrai,ir tada taip pikta pasidaro ir pajauti kazkokia neapykanta visiems galvoji kodel as leidziu laika su tokiais zmonemis kurie su manim yra artimi tik is tos ''have fun'' arba pavirsutinisku problemeliu issipasakojimo puses ir tada mastai kaip isvaziuosi paliksi visa sita suda nieko niekam nesakius ir susirasi ta tikraja savo soulmate'su kompanija su kuriais daug dazniau galesi pajusti ta tikrojo gyvenimo skoni ir bus lengviau atrasti ir formuoti savo poziuri,su tais ,kam idomu tai daryti kartu.bet velgi,prisiminus,kartais pas kiekviena is ju kazkas atsitinka (turbut irgikoks emocinis shit) ir tada jie nors ir trumpam atsiveria ,parodo savo jautriaja puse,issako mintis,kurias netgi keista isgirst is tu zmoniu is kuriu nesi prates girdeti ir nors tas dazniausiai nutinka tada kai jie emociskaipaluze man issipasakoja daugiau ar maziau ir tuo metu jauciasi blogai,tas staigus jautrumo ir minciu zaibelis man buna tarsi sviesa tunelio gale,tarsi vilties ziburiukas (gay as fuck i kno) kuris privercia suvokti jog ir jie po tais savo storais kiautais turi minksta aveles kailiuka (cia metafora turi but nu svarbu as suprantu),jog ir ju galvelese be banaliu pavirsutinisku ir visuomenes normas atitinkanciu tokiu metu zmogaus minciu ir tikslu,yra ta spalvotoji dalis ir troskimas gyventi,kazkas daugiau nei tie geleziniai gyvenimo tikslaikaip: ''istot i gera univera,gauti gera darbeli ,versliuka koki susukti,masina jei ne svajoniu tai kokia siaip nebloga ir panasiai'',ir tik po visais sitais banaliais geleziniais tikslais atsiranda vieteles ir tam tikram norui GYVENTI(nucia velgi plati tema geriau saves ''nekankinsiu'' sikart).esme ta,kad sis noras manyje yra dvigubai stipresnis uz tuos anksciau paminetus,ko negaliu pasakyt apie,suo atveju,zmones su kuriais dazniausiai bendrauju.ir esme ta kad taip noretusi jog ir jiem sis noras reikstu daugiau nei reiskia dabar,bent jau tiek,kad butu galima apie tai pasisneketi ir pasidalinti mintimis tarpusavy.
ir as taip noriukad visas bendravimas butu kitoks bet tam reikia pradeti nuo saves.o meno ''kalbinti zmones'' as neturiu,galbut todel kad pati jau esu pakankamai uzsidarius savyje ir visad is kito zmogaus laukiu tos kibirksteles,kad galeciau ja duoti is saves ir kibirkstele po kibirksteles pasisneket apie kazka ne tokio pavirsutinisko.
ir zodziu,pradejau sita visa marmala tuo kad jauti jog kazko pasiilgai,bet tarsi tai ner nei vienas is pazistamu rato..tarsi tai kazkoks zmogus kurio net nepazisti bet su kuriuo galetum pabendraut artimiau.o gal tai nepasiilgimo jausmas,o jausmas noro,jog tie,kuriuos vadini ''artimiausiais'' realiai ir atitiktu sia savoka bet nezinau nuo ko pradet kad tai pakeist

MOVING TO A NEW BLOG

fuck people.i'm done with them all.why is it when you're trying to be so  nice and caring  as much as you can, the only thing you get is being treated like nothing,fucking nonsense.why is it when someone is actually doing this to you,you can't notice it like suddenly you become blind or you just turn on your '' i don't give a fuck about you all  '' thingy and then the ones that are really nice gets hurt.Gets hurt as well as you,because that means that their point of view about you becomes negative and they assume that you're another piece of shit that doesn't value other people feelings.but that's so not true and it's fucking unfair,the wrong impression about you to other people  is very easy to get.you just need to feel miserable and angry on the whole world and that's it.and when it passes away you realize that maybe  you've just lost some really great people  and then you start to  feel even more shitty and miserable.this is pretty much how my whole relationships with people goes, and the worst fact is that you can't do nothing about it.Because you just can't avoid depression  and bad mood in your life.So what I've decide, the only way to stay calm is to forget it and don't ever put effort into any relationships with people.it's worthless.if it's meant to be it'll happen.you want it or not.The ones that are really  meant to be in your life will come in a right time.and if it's meant to,they'll stay.Let it  go with the flow, don't give a shit and don't try to do something because it'll be worthless and it will make you feel even  worse about everything.Maybe this sounds like giving up,maybe it is,maybe it looks like I let the fate to do everything,but for now I've decided it's the best for me,although  I'm still not sure If I am really tired of everything  or just a weak person.Probably the second one.

Fak dis shit

Ne tai yra žiauriai fainai kai ateini į blogą ir paaiškėja,jog išnaudojai visą atmintį nuotraukom

Ką daryt?

Kurtis naują?Wordpressa? ar išvis neberašyt?
 renkuosi variantą  eit miegot:c